Iš karto pasakau, kad neturiu asmeniškai nieko prieš V.Dumbliauską. Laikau jį vienu neutraliausių, jeigu tokių viešoje erdvėje apskritai būna. Už jį yra dešimt kart labiau įklimpusių viešųjų politologų. Mane domina lietuviškosios politologijos arba, tiksliau, viešų politinių komentarų (o tai toli gražu nėra tas pats) apgaulingas charakteris. Kuo toliau, tuo labiau pasitvirtina nuomonė, kad demokratiniu žodynu, neva tai politologine analize pridengiami realūs procesai. Ir nebūtinai labai tikslingai. Užtenka tiesiog nedasakyti ar nutylėti.

Čia, aišku, tik smulkus pavyzdėlis. Iš jo tik du momentai. Kalba apie Liberalų ir Centro Sąjungos partiją (LiCS). Skaitome (“Kauno diena” 08.01, psl.5):

1) “Jie ėjo į valdžią bet kokia kaina ir tie dalykai neliko [rinkėjų] nepastebėti. … A.Čaplikas viešai šiurkščiai Vitalijų Gailių ir Vytautą Giržadą ligoniais pavadino. Tokie dalykai nelieka nepastebėti. Ne veltui V.Gailių žmonės išrinko į Seimą, kaip kompensaciją davė. … Ir teisingai V.Bogušis, senas politikas, pasakė, kad šita partija neturi ateities. Čia faktas”.

ir 2) “aš negarantuoju, kad LS [Liberalų Sąjūdis] visą laiką bus parlamentinė partija. Dominuoja neliberalių pažiūrų rinkėjai, kurie žiūri į valstybę kaip į davėją. Verslių žmonių yra mažuma. O žmonėms, kurie gyvena iš pašalpų, iš pensijos, svarbu, kad valstybė ką nors duotų”.

Pastebite kaip visa aukščiausio lygio FNNT politinė afera suvedama į A.Čapliko neatsargiai ištartą repliką? Taip pat į ideologinius dalykus, kad ėjo ir su kaire, ir su dešine? Čia ir V.Bogušis tampa beveik ne prieko, net dabar išties pasakė  tikrą tiesą. Ir antru punktu: kad Lietuvos gyventojams, kad ir pensininkams, rūpi tik pragyvenimas, bet ne teisybė viešajame gyvenime?

Meistriškai nutylima tikra tiesa: LiCS FNNT skandalo metu elgėsi kaip tikrų tikriausi politiniai banditai (V.Landsbergio taiklūs žodžiai), jų elitas sąmoningai ir labai tikslingai siekė pašalinti kliūtis jų partijos remėjams, todėl atleido profesionalų kriminalistų bendruomenėje labai vertintus pareigūnus. Taip akiplėšiškai, kad net pastatė valstybę į tam tikrą konstitucinę krizę, kai ministras akivaizdžiai savo veiksmais prieštaravo premjero pozicijai. Ir tai tik dar labiau sutvirtino spėjimus, kad už jų stovi didžuliai interesai. Juos parėmė VSD: totaliai susikompromitavęs pilkasis kardinolas Dainius Dabašinskas dirbo LiSC pirmininko patarėju (!), jo kurso draugas iškarto išmetus V.Gailių tapo FNNT vadovu! Kitas saugumietis, tik iš Krašto apsaugos II departamento, Jonas Markevičius – Prezidentės patarėjas – prisijungė prie šitų interesų visomis išgalėmis. Visiems jiems padėjo tai, kad įsikišo Prezidentės noras turėti savus žmones svarbiose valstybės institucijose, todėl D.Grybauskaitė bene pirmą kartą atskleidė kortas, kad jos visa veikla susiveda į establishmento kūrimą. O visos kovos prieš monopolijas, pieškų (eilinių birštonų) teisėjų atleidimai – tai tik populiari priemonė, kuri, be kita ko, padeda pakirpti kitų asmenų potencialius prezidentinius sparnus, pvz., A.Zuoką ir jo grupuotės monopiliją (“Rubikoną-Ikerą”). Apie visą šitą tikrąją FNNT skandalo trijulę VSD-LiCS-Prezidentūra ir jų paimtus konservatorius (ir atkakliai tylėjusius socdemus) nė žodžio ne tik, kad šiame komentare, bet ir visoje “pagrindinėje” spaudoje. Dar daugiau: tie, kurie pradėjo viešinti šitus užkulisinius akis badančius interesus (pvz. Seimo Antikorupcijos komisija), buvo apšaukti griaunantys valstybinę konstitucinę santvarką, išsišokėliais, rėksniais. Kaip manote kas juos apšaukė pirmiausia? Tie patys viešieji politologai. Va kaip. Viešoji erdvė-ekspertai-politiniai ir ekonominiai interesai: jungtys aiškios, fabrikėlis driba.

Kitaip tariant, viešoje politikos analizėje taip sudėliojami akcentai, kad tikrasis lietuviškas politinis procesas susiveda tiktai į neatsargiai ištartas frazes, ideologinius skirtumus (realiai visiškai susibankrutavusius), žmonių norą gauti duonos iš valdžios, o ne teisybės ir pan. Čia yra politinių technologijų logika, bet ne visuomeninio intereso siekiantys viešieji komentarai.

Noriu pabrėžti, kad čia analizuojamas komentaras yra itin smulkus, kone atsitiktinis atvejis. Žymiai ryškesnių atvejų buvo tiek daug, kad joks vienas blogeris nesugebėtų sekti ir fiksuoti; reikėtų ištįso portalo, komandos pastangų. Na o visas “politologines” aukštumas LiCS ir FNNT istorijoje sumušė Vladimiras Laučius paskelbęs, kad LiCS apgynė teisinės valstybės principus. Ironiška(?), siaubinga(?), šlykštu(?) ar dėsninga (?), kad tas pats komentatorius itin mėgsta cituoti antikinius kūrinius, nurodyti į Aristotelio bendro gėrio koncepciją, ar tiesiog suteikti vyriškumo pamokų (beje, labai vykusių)?

Jie nori mūsų atminties. Jie dėlioja mūsų mąstymą kaip vaikišką pūzlę: svarbiausius dalykus nustumdami į pakraštį, o visiškai neadekvačius dalykus pastatydami į mūsų politinio proceso vaizdinio centrą. Kam? Kad toliau mes manytume, kad veikia demokratija, o jie realiai ir toliau iš politikos darytų verslą, įtvirtintų palankias politines-ekspertines-viešąsias sąlygas sau klestėti.

Demokratijos silpnumas visų pirma remiasi į mūsų visų – piliečių – tylų sutikimą, kad mums viešai spjaudytų į veidą ir po to visa tai pavadintų teisinės valstybės triumfu, kaip D.Kedžio, pedofilijos, VSD, FNNT, V.Pociūno, Abonento istorijose.

Summa summarum: lietuviški politologiniai komentarai viešoje erdvėje neturi nieko bendra su visuomenės interesu ir piliečio politinės galios atstatymu.

Po jų net ir V.Bogušis kartu su palaičiais ir čaplikais gali tiesiog nekaltai konstatuoti: dievai nuo mūsų nusisuko.

O gal apie dievus, o tiksliau, apie Dievą ir tiesą reikėjo galvoti, kai buvo imami pinigai? Turbūt dideli pinigai, kad net buvo aukojama partija…

P.S. jūs galvojate, kad LiCS subyrės? Aš taip nemanau. Manau, nesunku milijonieriams per savo įmones susimesti keletą šimtų tūkstančių ar iš apgintų remėjų gauti porą milijonų tam, kad viešoje erdvėje vėl viską apverstų aukštyn kojm ir vėl lyg niekur nieko pristatinėti visuomenei savo “liberalias programas” . Ar jau užmiršom su kokiais šūkiais ši politinė gauja ėjo į praėjusius rinkimus: teisinė valstybė, kompetencija, atsakingas darbas valstybei. Užtenka prisiminti R.Palaičio išmoktą mantrą “elgiausi teisėtai ir teisingai” ir, manau, viskas bus aišku: bus stengiamasi sugrįžti lyg niekur nieko ir politinėmis technologijomis viską apversti aukštyn kojom. Žiūrėsim, kokie politologai aptarnaus juos toliau.  … ir toliau spjaudys mums į veidą.

Advertisements